Baltikai

in Grybauti ir uogauti

Baltikas (Tricholoma (Fr.) Qaėl.) priskiriamas baltikinių (Tricholomaceae) šeimai. Lietuvoje rasta 31 rūšis.

Baltarudis baltikas (Tricholoma albobrunneum (Pers.: Fr.) P. Kumm). Jo kepurėlė 5-8 cm skersmens, jauna būna varpelio formos, vėliau plokščia, gleivėta. Kotas 3-6 cm ilgio, 0,5-1,5 cm storio. Trama standi, kvepia miltais. Auga rudenį pušynuose. Dažnas grybas, truputį nuodingas.

Tricholoma albobrunneum

Baltarudis baltikas. Tricholoma albobrunneum
Baltarudis baltikas. Tricholoma albobrunneum

Drebulyninis baltikas (Tricholoma populinum Lange). Kepurėlė 5-10, retai 12 cm skersmens, blizganti, mėsinga. Kotas 3-8, rečiau 10 cm ilgio, 2-4 cm storio, į pagrindą storėjantis. Trama elastinga, kvepia miltais. Po drebulėmis auga vasarą ir rudenį. Valgomasis grybas.

Tricholoma populinum Lange

Drebulyninis baltikas. Tricholoma populinum Lange
Drebulyninis baltikas. Tricholoma populinum Lange

Dryžuotasis baltikas (Tricholoma virgatum (Fr.: Fr.) P. Kiimm.). Kepurėlė 3-6, rečiau 8 cm skersmens, kūgiška. Kraštai kartais užlinkę žemyn. Kotas 7-10 cm ilgio, 1-1,5 cm storio. Trama balsva, dvokia. Auga rudenį dažniau pušynuose negu mišriuose ar lapuočių miškuose. Dažnas, nuodingas, nevalgomas grybas.

Tricholoma virgatum

Dryžuotasis baltikas. Tricholoma virgatum
Dryžuotasis baltikas. Tricholoma virgatum

Gelsvėjantysis baltikas (Tricholoma scalpturatum (Fr.) Quel.). Jo kepurėlė jauna būna kūgio formos, vėliau plokščia, dažnai suskeldėjusi, žvyneliuota. Kotas 3-5 cm ilgio, 0,5-1 cm drūtumo, trapus, tuščiaviduris, storėjančiu pagrindu. Miškuose, parkuose, soduose ir kitur dygsta vasarą ir rudenį. Dažnas grybas, valgomas.

Tricholoma scalpturatum

Gelsvėjantysis baltikas. Tricholoma scalpturatum
Gelsvėjantysis baltikas. Tricholoma scalpturatum

Geltonasis baltikas (Tricholoma sulphureum (liuli.: Fr.) P. Kumm.). Kepurėlė 3-6, rečiau 8 cm skersmens, jauna būna varpelio formos, vėliau plokščia, plaušuota. Kotas 5-10 cm ilgio, 1,5-2,5 cm drūtumo. Ąžuolynuose, lapuočiuose ir mišriuose miškuose dygsta vasarą ir rudenį. Dažnas grybas, bet nuodingas.

Tricholoma sulphureum

Geltonasis baltikas. Tricholoma sulphureum
Geltonasis baltikas. Tricholoma sulphureum

Geltonrudis baltikas (Tricholoma fulvum (Dc.:Fr.) Sacc). Kepurėlė 5-10 cm skersmens, jauna būna kūgio, vėliau lėkštelės formos. Kotas 5-10, rečiau 12 cm ilgio, 1-2 cm drūtumo, senų vaisiakūnių tuščiaviduris, plaušuotas. Trama kvepia agurkais. Mėgsta augti po beržais, kartais želia tiltais. Dygsta ir mišriuose, lapuočių miškuose. Labai dažnas, valgomas grybas.

Tricholoma fulvum

Geltonrudis baltikas. Tricholoma fulvum
Geltonrudis baltikas. Tricholoma fulvum

Juosvažalis baltikas (Tricholoma portentosum (Fr.) Quėl.). Kepurėlė 3-6, rečiau 10 cm skersmens, jauna būna kūgiška, vėliau plokščia, plaušuota, luobelė lupasi. Kotas 6-10 cm ilgio, 1-3 cm drūtumo, plaušuotas. Trama gero skonio. Dygsta vasarą, daugiausia pušynuose, rečiau kituose medynuose, didelėmis grupėmis. Labai dažnas, daugelio grybautojų mėgstamas, valgomas grybas.

Tricholoma portentosum

Juosvažalis baltikas. Tricholoma portentosum
Juosvažalis baltikas. Tricholoma portentosum

Muilinis baltikas (Tricholoma saponaceum (Fr.: Fr.) P. Kumm.). Kepurėlė 7-12 cm skersmens, žvynuota, mėsinga, plaukuota. Kotas 5-10 cm ilgio, 3 cm storio, taškuotas. Trama tampri, perpjauta rausvėja, nemaloniai kvepia. Skonis primena muilą. Vasarą ir rudenį labai dažnas grybas. Galima matyti spygliuočiuose, lapuočiuose. Nevalgomas grybas.

Tricholoma saponaceum

Muilinis baltikas. Tricholoma saponaceum
Muilinis baltikas. Tricholoma saponaceum

Pilkasis baltikas (Tricholoma myomyces (Pers.:Fr.) Lange). Jo kepurėlė 3-4, rečiau 5 cm skersmens, smarkiai plaušuota, su žvyneliais ir plaukeliais. Kotas 3-5 cm ilgio, 1 cm storio, plaušuotas, jaunų grybų su šydu. Dažniausiai rudenį ypač pušynuose dygstantis, dažnas, valgomas grybas.

Tricholoma myomyces

Pilkasis baltikas. Tricholoma myomyces
Pilkasis baltikas. Tricholoma myomyces

Raibasis baltikas (Tricholoma terreum (Schaeff.: Fr, P. Kumm.). Kepurėlė 3-8 cm skersmens, plaušuota, vyrauja rudos, pilkos spalvos. Pakraščiai šviesesni. Kotas 3-8 cm ilgio, 1,5 cm drūtumo, taškuotas, vienodo storumo. Trama primena miltų ir medienos kvapą. Labai dažnai dygsta rudenį mišriuose medynuose, parkuose, kitur. Valgomasis grybas.

Tricholoma terreum

Raibasis baltikas. Tricholoma terreum
Raibasis baltikas. Tricholoma terreum

Šiurpėtasis baltikas (Tricholoma imbricatum (Fr.: Fr.) P. Kumm). Kepurėlė 3-8, rečiau 12 cm skersmens, plaušuota. Kotas 6-10 cm ilgio, 1,5-3 cm drūtumo, jo vidurys sustorėjęs, viršus taškuotas. Trama kieta, kartoka. Dygsta vasarą ir rudenį spygliuočiuose. Dažnas valgomasis, tačiau menkavertis grybas.

Tricholoma imbricatum

Šiurpėtasis baltikas. Tricholoma imbricatum
Šiurpėtasis baltikas. Tricholoma imbricatum

Žalsvasis baltikas, žaliuokė, želvė (Tricholoma equestre (L.:Fr.)P. Kumm.). Kepurėlė 3-7, rečiau 10 cm skersmens, jauna būna iškili, vėliau plokščia, plaušuota, žvyneliuota, žalsvai geltona, gelsvai žalia. Kraštai išsilenkę, retai suskilę. Kotas 2-6 cm ilgio, 3 cm drūtumo. Auga pušynuose, smėlyje, tarp žolių, didelėmis grupėmis, rudenį iki šalnų ir net po šalnų. Labai dažnas valgomasis grybas. Iš kai kurių baltikų rūšių gaminami vaistai, stabdantys odos ir kaulų tuberkuliozės bakterijų veiklą.

Tricholoma equestre

Žalsvasis baltikas. Tricholoma equestre
Žalsvasis baltikas. Tricholoma equestre

Raudongalvis baltikenis (Tricholomopsis rutilans (Schaeff.: Fr.) Sing.). Kepurėlė 5-15, retai 25 cm skersmens, mėsinga, apaugusi raudonais, geltonai raudonais plaušeliais, žvynuota, rudai raudona, rudai geltona. Kotas 5-15, retai 20 cm ilgio, 1-5 cm storio, kietas, žvynuotas. Dažnas, valgomas grybas.

Tricholomopsis rutilans

Raudongalvis baltikenis.Tricholomopsis rutilans
Raudongalvis baltikenis.Tricholomopsis rutilans

Gediminas Isokas

Facebook Komentarai

Tags:

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*