Babrų ežero žuvų ištekliai

in Žuvys

Babrų ežeras yra pietvakarių Lietuvoje, Lazdijų rajone, 7 km į vakarus nuo Seirijų. Jo plotas 67,2 ha, kranto linijos ilgis 4,5 km, vidutinis gylis 12,3 m. Ežero ilgis šiaurės-pietų kryptimi 1,9 km, plotis iki 0,5 km. Didžiausias gylis siekia 25,3 m. Krantai pelkėti, lėkšti, tik vakarinis status. Ežerą supa kalvoti dirbami laukai. Įteka ir išteka (į Paliūnų ežerą) bevardis upelis. Prie Babrų ežero įsikūrę Babrų ir Paliūnų kaimai. Ežeras mažai pratakus, maitinamas kritulių ir nedidelių įtekančių kanalų bei upelių. Šiaurėj jungiasi su Gadeikos, pietuose – su Paliūnų ežeru. Augalijos zonos siauros, apaugimo pobūdis fragmentinis, juostą sudaro nendrės. Apyežerį supa siuara krūmų juosta, už jų dirbami laukai ir šienaujamos pievos.

Tyrimai Lazdijų rajono Babrų ežere buvo atlikti 2014 metų rugsėjo mėnesio 23–24 dienomis.

Tyrimams naudoti specialūs statomieji selektyviniai tinklaičiai, pagaminti pagal HELCOM’o standartus, naudojamus žuvų išteklių tyrimams. Selektyviniai tinklaičiai specialiai pagaminti taip, kad jais žvejojant gauti duomenys būtų kuo tikslesni ir atspindėtų ir visą konkretaus vandens telkinio žuvų bendrijos būklę. Tai vienasieniai, sudaryti iš įvairaus akytumo sekcijų kompleksiniai tinklai, vienos sekcijos ilgis 5 m, tinklaityje yra 8 sekcijos, bendras ilgis 40 m, aukštis 3 m, sekcijų akių dydžiai 14-18-25-30-40-50-60 mm.

Tyrimų metu Babrų ežere sugauta sptynių rūšių žuvys: seliavos, lydekos, kuojos, raudės, paprastosios aukšlės, pūgžliai ir ešeriai.

Gausiausios žuvys ežere – kuojos, sudarančios beveik 53 procentus nuo bendro žuvų gausumo. Daug mažesnis seliavų gausumas, sudarantis beveik 19 proc. Likusiųjų rūšių žuvų daug mažiau, maža ir jų bendra santykinė biomasė. Ežere labai mažai lydekų, todėl priekrantėje vyrauja smulkios žuvys – kuojų, raudžių mailius, aukšlės.

Bendras apskaičiuotasis žuvingumas, išskyrus seliavas, Babrų ežere siekia tik 32 kg iš 1 ha bendro ežero ploto. Taip yra todėl, kad ežere vyrauja smulkios žuvys, maža ir jų gausa, čia siekianti vos 580 vnt./ha. Dominuojanti žuvis ežere yra kuoja, o negausos plėšrūnės nesureguliuoja jų skaičiaus iki optimalaus. Jų gausa siekia 230 vnt./ha, o biomasė – beveik 13 kg/ha. Pagal gautus duomenis apskaičiavome pagrindinės ir indikatorinės Babrų ežero žuvies – seliavos biomase. Ji bendram 67 ha ežero plotui siekia 720 kg, tačiau jeigu įvertintume profundalės, esančios giliau nei 10–12 m, tūrį, kuriame seliavos gyvena, gautume 3 kartus didesnį kiekį. Babrų ežere seliavoms gyventi iki tol, kol nesuyra terminė statifikacija, tinkamas plotas yra maždaug 30 ha, o vidutinis gylis – 18 m. Todėl Babrų ežere seliavų ištekliai sudaro ne mažiau kaip 2100 kg, arba 65 kg viename hektare šioms žuvims tinkamo ploto.

Likusių rūšių žuvų, išskyrus plakius ir seliavas, Babrų ežere negausu. Norint padidinti bendrą šio ežero žuvingumą, visų pirma reikia pagausinti lydekų populiaciją. Taip sumažėtų smulkių kuojų, pagausėtų maisto likusioms bentofagėms žuvims.

IŠVADOS

  • Babrų ežero žuvų išteklių būklė, kaip tipiškame seliaviniame ežere, yra patenkinama, o lydekų ištekliai pereikvoti. Bendras žuvingumas siekia tik 32 kg/ha ir seliavinių ežerų grupėje atitinka vidutiniškai produktyvių ežerų kategoriją.
  • Babrų ežere sugauta 10 rūšių žuvų, iš jų gausiausios buvo plakiai, kuojos ir aukšlės, o gelmėje – seliavos, Biomasė didžiausia buvo kuojų, o gelmėse – seliavų. Pagrindinė plėšrioji žuvis – ešerys, fakultatyvinė rūšis – lydeka.
  • Apibendrinus tyrimų duomenis, galima teigti, kad ežere žuvų bendrijoje priekrantėse vyrauja smulkios kuojos, visų kitų žuvų žymiai mažiau, daug mažesnė ir jų biomasė.
  • Būtina atkurti lydekų išteklius. Po trejų ketverių metų vietoje lydekų būtų tikslinga įleisti šamų.

Egidijus Bukelskis

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.