Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Ausūniai, trumai ir kiti

in Grybauti ir uogauti

Aukšliagrybių klasei priskiriami ir tokie grybai, kurie neturi kepurėlių bei kotų. Po sužalotomis pušimis vasarą randi rudų gumulėlių, susispietusių į beformį gniužulą ar kupstą. Pauostai – kvapo nesijaučia, pajudini – panašūs į grybą. Iš matyto paveikslo knygoje prisimeni, kad tai valgomasis grybas – pūstasis gniaužtenis (Rhizina inflata (Schff.)P.Karst.).

Pūstasis gniaužtenis. Rhizina inflata

Pūstasis gniaužtenis. Rhizina inflata
Pūstasis gniaužtenis. Rhizina inflata

Verkių ir kituose miškuose auga gyslotasis plokščiagrybis (Disciotis venosa (Fr.) Boud.), kurį taip pat galima valgyti.

Gyslotasis plokščiagrybis. Disciotis venosa

Gyslotasis plokščiagrybis. Disciotis venosa
Gyslotasis plokščiagrybis. Disciotis venosa

Išeini ankstų pavasario rytą į mišką ir stebi bundančią gamtą. Iš tolo ant kelmų ar po sniegu gulėjusiomis šakomis išvysti vieną šalia kitos išsibarsčiusias raudonąsias plačiataures (Sarcoscypha coccinea (Fr.) Cooke). Atrodo, lyg šakos būtų pražydusios. Tai saugotini grybai, nes ardo šakų medieną, grybiena tręšia dirvą.

Raudonosios plačiataurės. Sarcoscypha coccinea

Raudonosios plačiataurės. Sarcoscypha coccinea
Raudonosios plačiataurės. Sarcoscypha coccinea

Degimų vietose, saulės kepinamose aikštelėse 3-5, retai 10 cm pločio kepures atvožia oranžiniai lėkščiagrybiai (Aleuria aurantia (Fr.) Fuckel) – tarsi žiedai ar ant smėlio nusileidę stambūs drugiai. Įdėję jų į sriubą, pajustumėte gerą kvapą ir skonį. Tačiau ranka nekyla plėšyti raudonų taurių.

Oranžiniai lėkščiagrybiai. Aleuria aurantia

Oranžiniai lėkščiagrybiai. Aleuria aurantia
Oranžiniai lėkščiagrybiai. Aleuria aurantia

Vietomis parkų takuose, pamiškėse, grioviuose į viršų užriestomis kepurėmis puikuojasi beveik bekočiai rudieji ausūniai (Peziza badia Pers.). Retas juos renka. Žmonės bando gydytis jais nuo reumato.

Rudieji ausūniai. Peziza badia

Rudieji ausūniai. Peziza badia
Rudieji ausūniai. Peziza badia

Kuršių nerijos, Juodkrantės, Preilos parabolinėse kopose giliai smėlyje tarp pajūrinių smiltlendrių ir pajūrinių eraičinų slepiasi grybas – smiltyninis ausūnis (Peziza ammophila Dur. et. Mont.), tarsi tulpės žiedas rusvu taurės viduriu. Šie grybai auga tik Kuršių nerijoje ir yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.

Smiltyninis ausūnis. Peziza ammophila

Smiltyninis ausūnis. Peziza ammophila
Smiltyninis ausūnis. Peziza ammophila

Liepos-spalio mėn. miškuose auga 3-5 cm rausvai gelsvomis kepurėlėmis, pereinančiomis į trumpą kotą geltonieji kiškiaausiai (Otidea onotica (Pers)Rhem.).Kokių tik nebūna grybų!

Geltonieji kiškiaausiai. Otidea onotica

Geltonieji kiškiaausiai. Otidea onotica
Geltonieji kiškiaausiai. Otidea onotica

Štai samanose ir tarp spyglių pūpso, sakytum, rudi puodai. Matyt, pirmieji puodų žiedėjai ir nusižiūrėjo į šitą grybą, vadinamą paprastuoju taukiumi (Sarcosoma globosum (Schmit.:Fr. Rehm.), įrašytu į Lietuvos raudonąją knygą.

Paprastasis taukius. Sarcosoma globosum

Paprastasis taukius. Sarcosoma globosum
Paprastasis taukius. Sarcosoma globosum

Jei Žaliojoje girioje, Vilkaraiščio miške, ošiančiame Molėtų rajone, ar kitur, po ąžuolais, alksniais, lazdynais radote į bulvių gumbus panašių grybų, galite džiaugtis. Tai reliktai – baltieji godūnai (Choiromyces meandriformis Vitt.) Juos mėgsta šernai.

Baltasis godūnas. Choiromyces meandriformis

Baltasis godūnas. Choiromyces meandriformis
Baltasis godūnas. Choiromyces meandriformis

Saviti tramintai grybai. Valgomieji trumai (Tuber brumale Vitt.) dygsta po ąžuolais, bukais, skroblais, bet jų nepastebėsi, nes lizdai tūno net 15 cm ir giliau, auga nuo lapkričio iki kovo mėnesio. Grybiena maloniai kvepia, išvagota hifų ir atrodo lyg marmurinė. Tikras skanumynas! Anksčiau dvarininkai laikė kiaules, šunis, kurie užuosdavo tuos grybus ir parodydavo šeimininkui. Gal kam pavyks juos pamatyti. Prancūzijos mokslininkai aprašė traminęs muses, kurios deda kiaušinius į trumus. Skrisdamos prie trumų, nurodo jų augavietes. Tuo pasinaudoja žmonės. Tačiau ne tik ponams, bet ir šernams patiko šie grybai, taigi dabar net mikologai jų neranda. Tačiau manau, kad kur nors jų dar esama. Gal jūs būsite laimingas ir rasite trumų augaviečių? Prancūzai ir italai juos augina. Gal ir mes kada nors auginsime.

Valgomieji trumai. Tuber brumale

Valgomieji trumai. Tuber brumale
Valgomieji trumai. Tuber brumale

Ištisus metus pušynuose auga elniniai (Elaphomyces cervinus (Pers.) Schroet.) ir margieji laumriešučiai (E. variegatus Vitt.), kurių vaisiakūniai taškuoti, gelsvarudžiai. Jie 6-8 cm sulindę į žemę. Jie tinkami tik fungariumui, nes nevalgomi. Laumriešučiai sudaro mikorizę su pušimis, eglėmis ir kitais medžiais.

Laumriešučiai. Elaphomyces

Laumriešučiai. Elaphomyces
Laumriešučiai. Elaphomyces

Gediminas Isokas

Facebook Komentarai

Tags:

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Naujausi įrašai kategorijoje

Kaip baravykus naudoja Sibire

Senovės kinų traktate yra parašyta: „Kūrėjas davė žmogui brangenybę, savo gydomosiomis savybėmis

Dirvabūdės ir drebučiai

Dirvabudė (Agrocybe (Fr.) Fayod) priskiriama kiškiabudinių (Bolbitiaceae) šeimai. Ankstyvoji dirvabudė (Agrocybe praecox

Dyglutėliai ir deglučiai

Dyglutėlis (Hydnellum (Fr.) Karst.) priskiriamas dyglutinių (Hydnaceae) šeimai. Rudasis dyglutėlis (Hydnellum ferugineum
Pakilti į Viršų