Augalų rinkimo priemonės ir metodai

in Pažinkime augalus

Herbariumo pavyzdžiams rinkti reikia turėti priemonių, reikalingų ne tik etiketuoti, bet ir augalams rinkti, išsaugoti gabenant į tvarkymo vietą. Renkami žoliniai augalai dažniausiai iškasami, o sumedėjusių – nupjaunama šakelės dalis. Augalams iškasti naudojamas kastuvėlis (1). Jis turi būti tvirtas, kad kasant nelinktų, ir palyginti neplatus, kad kasant nebūtų pažeidžiamos šalia augančių augalų šaknys: apie 4-5 cm pločio, 1,5 mm storio, 15-20 cm ilgio. Augalams iškasti galima naudoti ir kiek platesnį kaltą, tinkantį ir žiauberinėms kerpėms rinkti (2).

Herbariumo pavyzdys turi iliustruoti tikrą tam tikros gyvenimo formos augalo vaizdą ir užfiksuoti visus jo būdingus požymius (visų pirma diagnostinius). Be to, herbariumui parinktas pavyzdys turi būti tipiško toje buveinėje augančių tos rūšies individų aukščio ir pavidalo. Renkant herbariumui žolinius augalus, svarbu paimti juos su visomis antžeminėmis ir požeminėmis dalimis, nepažeistus ligų ir kenkėjų, neapmindytus, neapėstus gyvulių, neapšienautus ar turinčius kitų netipiškų savybių. Herbariumui parinkti tipiški augalai neturi nukentėti ir per visą tolesnį herbarizavimą. Visų pirma, augalas turi būti iškasamas, o ne išraunamas, kad nebūtų pažeidžiamos jo požeminės dalys. Augalą kasant, pirmiausia aplink jį kastuvėliu ar kita panašia priemone iš dviejų ar keturių pusių supurenamas dirvožemis. Dar geriau augalą iškasti su nedideliu dirvožemio kiekiu, o paskui atsargiai jį nupurtyti. Jei dirvožemis nenusipurto, šaknis rekomenduojama nuplauti, nes dirvožemio likučiai užteršia herbariumą, nuplautas šaknis reikia gerai nusausinti. Jei nėra galimybės nuplauti, labai žemėtas iš drėgno dirvožemio arba iš pelkėtų vietų iškastų augalų šaknis geriau apsukti popieriumi, kad nesuterštų kitų augalo dalių.

Presas
Presas

Renkant herbariumui augalus, negalima aplaužyti jų lapų, žiedų, palaipų, ilgų šaknų ar šakniastiebių, šalinti apvytusių ar sudžiūvusių skrotelės ir apatinių stiebo lapų, nes minėtų dalių požymiai gali būti labai svarbūs augalui pažinti. Apatinės ir požeminės dalys ypač svarbios atpažįstant miglinių (Poaceae) šeimos augalus ir kai kuriuos viksvos (Carex), vanagės (Hieracium), sidabražolės (Potentilla) genčių augalus. Jei augalai aukšti ar ilgi, jie turi būti stipriai suspaudžiami lenkimo vietoje ir vieną ar keletą kartų atsargiai sulankstomi V, N, W raidžių pavidalu. Jei atsitiesia, lenkimo vietose turi būti prilaikomi skersai įpjauta 1-2 cm pločio popieriaus juostele.

Labai stambių ir aukštų (apie 1 m ir aukštesnių) augalų, kurie ir lankstomi netelpa į standartines rinkimo ir herbarizavimo priemones, imama:

  • a) apatinė stiebo dalis su lapais ir šaknimis
  • b) stiebo vidurio dalis su 2-3 būdingais tos dalies lapais
  • c) viršutinė stiebo dalis su dauginimosi organais ir jai būdingais lapais

Visais kitais atvejais būtina vengti pjaustyti žolinius augalus. Jei stambaus ir aukšto augalo stiebą vis dėlto prisieina supjaustyti į atskiras dalis, kiekvienos dalies pjūvį reikia daryti taip, kad jas suartinus būtų aiški stiebo dalių išsidėstymo seka. Kai herbariumo pavyzdys susideda iš keleto dalių, kiekviena dalis turi būti perskiriama popieriaus lapu, o visos dalys apgaubiamos dar vienu popieriaus lapu.

Medžių ir krūmų renkamos geriau išsivysčiusios – geriausia su žiedais ar vaisiais – 20-­30 cm ilgio šakutės. Jos nupjaunamos peiliu arba sekatoriumi. Herbariumo pavyzdžiams netinka jauni sumedėjusių augalų metūgliai ar suvešėjusios kelmų atžalos.

Augalus atpažįstant, paprastai svarbiausi būna žiedai, todėl geriausia rinkti žydinčius augalus. Dvinamių augalų renkami vyriškųjų ir moteriškųjų individų herbariumo pavyzdžiai. Jei vienanamio augalo žiedai vienalyčiai, reikia paimti augalo dalių su vyriškaisiais ir moteriškaisiais žiedais pavyzdžių. Patartina surinkti daugiau augalo žiedų ir juos džiovinti kartu su herbarizuojamu pavyzdžiu arba užkonservuoti spirite ar formaline, kad, atpažįstant augalą, nebūtų pažeidžiamas jo herbariumo pavyzdys, nes, augalui sudžiūvus, ne iš karto ir ne visuomet galima įžiūrėti augalui atpažinti reikalingus požymius. Nepavykus reikiamo augalo rasti žydinčio, reikia ieškoti jo pavyzdžio su vaisiais.

Yra nemažai augalų, kuriems atpažinti reikia ne tik žiedų, bet ir vaisių, nes pastarieji taip pat turi svarbią diagnostinę reikšmę. Vaisiai reikalingi atpažįstant, pavyzdžiui, salierinių (Apiaceae), rūgtinių (Polygonaceae), bastutinių (Brassicaceae) šeimų augalus, daugumą astrinių (Asteraceae), pupinių (Fabaceae) šeimų augalų, viksvos (Carex), plūdės (Potamogeton), šiurpio (Sparganium) genčių augalus. Herbarizuojamo augalo vaisiai turi būti jau visiškai išsivystę, bet dar nevisiškai pribrendę, nes jie ne taip greitai subyra. Reikia pririnkti ir visiškai pribrendusių vaisių bei sėklų, sudėti į popierinius vokelius, džiovinti ir saugoti kartu su herbarizuojamu augalu. Kad nesusimaišytų, galima vienodai sunumeruoti tų pačių augalų etiketes ir vaisių vokelius.

Vaisiai herbariume
Vaisiai herbariume

Specialūs rinkimo metodai. Medžių, krūmų ir žolių, pradedančių žydėti dar prieš lapams skleidžiantis, iš pradžių renkama to paties individo žydinčių, vėliau – sulapojusių ir fruktifikuojančių dalių herbariumo pavyzdžių, kaip antai alksnio (Alnus), gluosnio (Salix), šalpusnio (Tussilago) ir kai kurių kitų genčių augalų. Sudarant gluosnių herbariumą, rekomenduojama balandžio mėnesį iš lajos vidurio paimti šakelių su žiedynais, gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje – su vaisiais, o liepos-rugpjūčio mėnesiais – su visiškai išsivysčiusiais lapais. Labai svarbu rinkti įvairių vystymosi stadijų erškėčio (Rosa) genties augalų pavyzdžių, nes, norint juos tiksliai apibūdinti, taip pat reikia šakelių su lapais ir žiedais, nesubrendusių ir subrendusių vaisių, nevaisingų šakelių, kurių lapai dažnai kitokios formos, ir stiebų su gerai išsivysčiusiais dygliais. Minėtais atvejais visi pavyzdžiai turi būti imami nuo to paties augalo. Jį reikia kaip nors pažymėti, pavyzdžiui, užkabinti plastikinę, medinę ar kitą ilgalaikę etiketę. Taip tiksliai pažymėti ypač svarbu gluosnius, nes jie, kad ir augdami vienas šalia kito, gali būti skirtingų rūšių, formų ar net hibridų, nes lengvai kryžminasi. Taigi, ypač atidžiai reikia rinkti herbariumo pavyzdžius tų augalų, kuriuos sunku atpažinti, kaip antai erškėčio (Rosa), gluosnio (Salix), vanagės (Hieracium), rasakilos (Achemilla), viksvos (Carex) genčių augalų. Pamačius reikalingą arba kuriuo nors atžvilgiu svarbų augalą, reikia jį imti bet kurios vystymosi stadijos, nors, jei yra galimybė, geriau palaukti, kol susiformuos jo dauginimosi organai. Yra ir daugiau žiedinių augalų, kuriems taikomi specialūs rinkimo metodai. Parazitinius žiedinius augalus, pavyzdžiui: žvynšaknę (Lathraea), džioveklę (Orobanche), ir pusiau parazitinius, pavyzdžiui: kupolį (Melampyrum), barškutį (Rhinanthus), reikia iškasti su parazituojamo augalo požemine dalimi ir paskui labai atsargiai nuplauti, kad parazituojančio augalo haustorijos ir parazituojamo augalų šaknys neatsiskirtų. Kitus parazitinius augalus, pavyzdžiui, antžeminių augalo dalių parazitą brantą (Cuscuta), taip pat reikia rinkti su parazituojamo augalo stiebo dalimi ar visu augalu, nes tai svarbu norint parazitinį augalą atpažinti. Kai parazituojamo augalo vardas žinomas, o pats augalas sunkiai paimamas, etiketėje būtina nurodyti, ant kokio augalo buvo rastas parazitas.

Parazitiniai augalai
Parazitiniai augalai

Vandens augalų rinkimo metodai. Vandens augalų rinkimo metodai priklauso nuo šių augalų augimo gylio. Vandens telkinių pakraščiuose augantiems augalams, kurių vandens apsemtos tik apatinės dalys ir kurie palyginti lengvai pasiekiami, rinkti nenaudojama jokių specialių priemonių. Svarbu tik kreipti dėmesį į jų vandens ir sausumos formas. Negiliai, iki 2­3 m, vandenyje augantiems augalams išgriebti gali būti naudojamas prie ilgo koto pritvirtintas metalinis grėblys. Jų šaknis ir šakniastiebius (pavyzdžiui, vandens lelijų) ištraukti iš dugno galima prie ilgo koto pritvirtintu metaliniu kabliu. Vandenyje didžiąja dalimi arba visiškai pasinėrę augalai renkami ir ištraukiami į paviršių prie tvirtos virvės pritvirtintu šakotu metaliniu kabliu (3), kuris paprastai velkamas paskui valtį. Ant virvės sužymėjus ilgio padalas, ji gali būti naudojama ir gyliui matuoti. Šiuo atveju kablys nuleidžiamas į vandenį ir, kai užsikabina už dugne augančių augalų, valtimi priplaukiama taip, kad virvė būtų statmena vandens paviršiui. Tada kablys traukiamas į viršų, ir, skaičiuojant ant virvės sužymėtas padalas, nustatomas renkamų augalų augimo gylis. Daugelis pasinėrusių po vandeniu augalų, pavyzdžiui: plunksnalapė (Myriophyllum), kurklė (Batrachium), kai kurios plūdės (Potamogeton), yra labai gležni, todėl ištraukti iš vandens suglemba ir pakinta. Smulkūs jų lapeliai sulimpa, patys augalai praranda būdingą išvaizdą ir formą. Todėl herbariumui atrinkti tokių augalų egzemplioriai paplukdomi vandenyje, po jais panardinamas švaraus, pavyzdžiui, rašomojo, popieriaus lapas ir, laikant jį už dviejų priešingų kampų, pamažu ir atsargiai keliamas iš vandens, kol augalo dalys, būdamos natūralaus pavidalo, prilimpa prie popieriaus. Iškėlus palaukiama, kol nutekės vanduo, ir augalas toliau herbarizuojant nebeatskiriamas nuo šio popieriaus lapo, nes džiūdami tokie augalai tampa labai trapūs. Vandens augalus šiuo metodu tvarkyti galima ir parneštus iš ekskursijos didesniame ir platesniame inde su vandeniu.

vandens augalai
vandens augalai

Lig šiol buvo kalbama apie žiedinių augalų rinkimo metodus, tačiau herbariumui renkama ir kitų stuomeninių augalų pavyzdžių. Pušūnų (Pinophyta) renkamos ne tik šakutės su spygliais, bet ir strobilai, kurie turi svarbią diagnostinę reikšmę. Rinkimo vietoje spygliuočiams svarbiausia parašyti etiketę, o specialios herbarizavimo priemonės taikomos tvarkant. Sporinių induočių labai svarbu paimti sporifikuojančių individų pavyzdžių. Dideliais lapais šertvūnų (Polypodiophyta) dažniausiai imamas vienas lapas su sporangių krūvelėmis (sorais) antrojoje lapo pusėje ir šakniastiebio dalis. Bet jei augalo sporifikuojantys ir vegetatyviniai lapai skirtingi, reikia herbarizuoti abiejų tipų lapus. Pataisūnai (Lycopodiophyta) renkami su išsivysčiusiomis sporangėmis arba sporinėmis varputėmis. Asiūklūnų (Equisetophyta) herbariumui reikia ir pavasarinių sporifikuojančių, ir vasarinių vegetatyvinių individų. Jie renkami su požeminėmis dalimis. Samanas (Bryophyta), išskyrus vienametes, galima rinkti ištisus metus, net ir žiemą, jeigu tik jų nedengia storas sniego sluoksnis. Geriausia jas rinkti su sporų dėžutėmis (sprogonais). Kadangi daugumą samanų galima atpažinti pagal vegetatyvinius organus, pavyzdžiai su sporogonais ne taip būtini. Be to, nemažos dalies samanų jie retai teišauga. Vejomis ar kilimais augančių samanų reikia imti visą pluoštą, nuvalyti nuo jų dirvožemio likučius, kitas priemaišas ir paskleisti plonu sluoksniu ant popieriaus. Jei samanos labai suaugusios su substratu, pavyzdžiui, medžių žieve, tai jos ir renkamos kartu su juo. Kartais samanos, pavyzdžiui, kiminai, būna prisigėrusios labai daug vandens. Tokiu atveju vandens perteklius iš jų išspaudžiamas rankomis arba, įdėjus tarp popieriaus lapų, iš viršaus paspaudus. Samanos paprastai dedamos į vokelius.

Surinkto pavyzdžio aplankas. Labai svarbu, kad iškasti ar kitu būdu paimti augalai išliktų nesuvytę ir nedeformuoti. Pagrindinis stuomeninių augalų herbariumo sudarymo būdas yra jų sudėjimas, džiovinimas ir saugojimas tarp popieriaus lapų. Todėl surinktiems augalams sudėti reikia pasiimti 60-120 laikraščių popieriaus lapų. Kiekvienas jų turi būti sulenktas pusiau, lyg būtų augalo aplankalas. Iš sulenkto popieriaus lapo nei augalas, nei jo etiketė nešiojant neiškrinta, be to, prireikus patogu jame esantį augalo pavyzdį su etikete perkelti iš vienos vietos į kitą. Geriausia, kad toks aplankas būtų apie 45 x 30 cm dydžio, t. y. maždaug atitiktų džiovintiems augalams saugoti skirtų herbariumo lapų dydį. WI priimtas dydis yra 42 x 28 cm (4). Labai gležniems ir, atvirkščiai, labai dygiems ar stambiems augalams sudėti reikia turėti keletą kietesnių lapų.

Herbariumo pavyzdžių aplankai
Herbariumo pavyzdžių aplankai

Kiekvienos rūšies augalų iš atskiros vietos reikia imti tiek egzempliorių, kad jie užimtų visą numatyto dydžio herbariumo lapą. Todėl vidutinio dydžio augalų turi būti imami 1-3 egzemplioriai, smulkesnių – 5-7 egzemplioriai, o jei augalas keleto centimetrų dydžio – 9 egzemplioriai. Augalą į sulenktą popieriaus lapą reikia įdėti taip, kad išliktų jo natūrali forma ir išvaizda, nesusilankstytų ir nesusiglamžytų jo lapai. Sudėti augalai vieni nuo kitų atskiriami 4­-5 popieriaus lapais. Tačiau retų augalų, kurių yra mažai individų, nors ir labai smulkių, imama ne daugiau kaip 1-3 individai. Prieš renkant augalus, rekomenduojama sužinoti teritorijos gamtosaugos statusą. Rinkti į raudonąją knygą įrašytus augalus reikia turėti Aplinkos ministerijos leidimą.

Augalų aplankas kietais viršeliais. Kad tarp laikraščių sudėti augalai nesusiraukšlėtų, nešiojami aplanke kietais viršeliais (5) arba herbariumo tinklelyje. Pradedantiesiems herbariumo rinkėjams rekomenduojama augalus nešioti aplanke, kad, prieš dedant į herbariumo spaustuvą, jie dar būtų tvarkomi. Aplankas kietais viršeliais gaminamas iš storesnio kartono arba plonos faneros. Tam naudojami du minėtų medžiagų maždaug 50 x 35 cm dydžio lapai. Nuo kiekvieno lapo kampo atmatavus po 8-10 cm, išpjaunami plyšiai, pro kuriuos perveriama tvirta diržo pavidalo juosta, kad aplanką būtų galima ir suspausti, ir nešioti pasikabinus ant peties arba rankoje. Aplankas dar gali būti viršuje surišamas ties jo viduriu perverta virvute. Renkant herbariumo pavyzdžius, popieriaus lapai su augalais dedami ant vienos iš lygioje vietoje padėtų aplanko pusių, paskui pridengiami pritraukta kita aplanko puse ir suspaudžiami traukiama aplanko juosta. Kietąjį aplanką galima pasidaryti ir iš vieno perpus sulenkto kartono lapo. Visais atvejais aplankas turi būti didesnis už dedamus į jo vidų popieriaus lapus su augalais. Dedant augalus reikia žiūrėti, kad visos storesnės dalys nepakliūtų į vieną pusę ir kad popieriaus pluoštas su augalais abipus būtų vienodo storumo. Augalų dalys jokiu būdu neturi kyšoti iš aplanko ar kitos rinkimo priemonės, kad nebūtų pažeistos, nenuvystų, nepajuoduotų ar visiškai nesudžiūtų (tai ypač būdinga vandens augalams ir sporiniams induočiams).

Herbariumo aplankas kietais viršeliais
Herbariumo aplankas kietais viršeliais

Renkant augalus ne į aplanką, o į herbariumo tinklelį, reikia dėti juos labai atidžiai, nes, sugrįžus iš ekskursijos, augalai neperdedami, o tik tvirčiau suveržiami ir pradedami džiovinti. Herbariumo tinklelis – tai du keturkampiai maždaug 55 x 35 cm dydžio rėmeliai su gerai įtemptu metaliniu tinkleliu kiekviename iš jų. Herbariumo tinkleliai – metaliniai arba su mediniais 3-4 cm pločio rėmeliais pakraštyje, o tinklelio langeliai – maždaug 1-3 cm dydžio. Popierius su augalais tokiais atvejais dedamas tarp dviejų rėmelių (tinkleliais į vidų), kurie suveržiami virve arba diržais. Kad būtų patogiau nešiotis, vienoje tinklelių pusėje gali būti įtaisomos rankenėlės (6) arba perveriamas diržas. Šį metodą paprastai taiko labiau patyrę rinkėjai. Jis ypač tinka kelionėse, ilgesnėse ekskursijoje, nes surinktus augalus tinklelyje galima ir džiovinti. Lietingu oru herbariumo aplankas ar tinklelis turi būti apsaugomi neperšlampama medžiaga.

Sunkiai atpažįstamiems ar gležniems augalams parnešti, kad nesuvystų ir nesusispaustų, anksčiau dažniausiai buvo naudojama specialiai iš skardos pagaminta tvirta ir pakankamai hermetiška dėžutė, vadinama botanizire. Šiuo metu, renkant augalus, be aplanko ar herbariumo tinklelio, reikia turėti ir nepermirkstamą (polietileninį) maišelį, į kurį, kad nenuvystų, laikinai sudedami sunkiai atpažįstami augalai ar atpažinti skirtos jų dalys. Vandens augalus iš ekskursijos neštis galima kibirėlyje, jei nėra galimybių juos iš karto tinkamai sudėti į aplanką.

Herbariumo rinkimo ir tvarkymo priemonės: 1 - kastuvėlis, 2 - kaltas. 3 - kablys po vandeniu panirusiems augalams rinkti, 4 - herbariumo pavyzdžio aplankas, 5 - aplankas kitais viršeliais, 6 - herbariumo tinklelis, 7 - preparavimo adata, 8 - pincetas, 9 - vokelių lankstymo būdai.
Herbariumo rinkimo ir tvarkymo priemonės: 1 – kastuvėlis, 2 – kaltas. 3 – kablys po vandeniu panirusiems augalams rinkti, 4 – herbariumo pavyzdžio aplankas, 5 – aplankas kitais viršeliais, 6 – herbariumo tinklelis, 7 – preparavimo adata, 8 – pincetas, 9 – vokelių lankstymo būdai.
Sulenkto stiebo prilaikymas popieriaus juostele
Sulenkto stiebo prilaikymas popieriaus juostele

Jūratė Tupčiauskaitė

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*