Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Augalinės kilmės masalai

in Patarimai žvejui

Virta bulvė – karpinių žuvų masalas. Kad nenukristų, įkišta į kabliu­ką ji apvyniojama baltu siūlu. Meškeriojant laikoma ant dugno – čia šniukštinėjančios žuvys ją įčiulpia. Pakertama, vos pajudėjus plūdei.

Tvirčiau bulvė laikosi užmauta ant kabliuko. Į virtą ir nuluptą bul­vę per išdurtą skylę įkišamas plastelino strypelis. Bulvė sušaldoma šaldytuve, į žūklę vežama termose. Meškeriojant iš bulvės išimamas plastelinas ir ji užmaunama ant valo. Pririšus pavadėlį, bulvė nuleidžiama iki kabliuko ir į jį įbedama. Užmetama greitai, kad ore bulvė nespėtų ištižti. Dar paprasčiau yra į išvirtą bulvę įbesti ploną tuščiavidurį žolės stiebelį. Per bulvę ir per stiebelį skersai persmeigiamas kabliukas taip, kad jo smaigalys pradurtų žolę. Taip paruoštą bulvę galima toli užmesti.

Duona – karpių, kuojų, raudžių ir kitų karpinių žuvų masalas. Kvie­tinė duona supjaustoma 1 – 2 cm dydžio gabaliukais (su pluta, kad tvir­čiau laikytųsi) ir laikoma plastmasiniame maišelyje. Gabaliukai kabina­mi ant kabliuko Nr. 8,5 – 10 su ilgu koteliu ir dar apvyniojami plonu kaproniniu siūlu. Iš duonos minkštimo daromi gumuliukai, suvilgomi įvairiais kvapais,- taip pat geras masalas.

Galima paruošti „užkandį“ iš 250 g baltos duonos minkštimo, 2 – 3 nuluptų virtų karštų bulvių ir arbatinio šaukštelio saulėgrąžų aliejaus.

Minkoma, kol pasidaro kieta tešla. Paskiau įlašinama truputį pasirinkto kvapo, ir viskas suvoliojama žirnio didumo gumulėliais.

Šutinti kviečiai – mėgstamas kuojų, žiobrių, maistas. Iš­virti kviečiai laikomi šiltai sandariai uždengtame inde, iki plyšta grūdų apvalkalai. Ant kabliuko grūdas maunamas skersai plyšio per abi dalis. Išlindęs antroje pusėje smaigalys prispaudžiamas prie grūdo arba iškišamas tik jo galiukas. Kabliukas turi būti labai aštrus, trumpu koteliu.

Panašiai gali būti apdorojami kukurūzai, žirniai ar avižų dribsniai visoms karpinėms žuvims gaudyti.

Žolė – kuojų masalas. Švelni, ilga tarsi lino pluoštas upelių srovėje vinguriuojanti žolė ant kabliuko rišama.

Prie augalinės kilmės masalų priskiriamos įvairios tešlos.

Tešloms gaminti tinka tik lietaus, šulinio ar virintas (ne chloruo­tas) vanduo. Tešlos turi būti lipnios, tąsios ir ne kietos. Minkomos jos švariomis rankomis, kad neįgautų tabako, muilo ar prakaito kvapo. Prieš meškeriojant tešla sudrėkinama. Jei ji per minkšta, pridedama duonos minkštimo. Kad nedžiūtų, tešla laikoma drėgnoje drobėje, san­darioje dėžutėje ar gerai užrištame plastmasiniame maišelyje.

Kad labiau viliotų žuvis, tešla gali būti dažoma raudonais ar geltonais anilino dažais.

Pateikiama keletas tešlų gamybos receptų.

Aromatingoji. Į dubenėlį įpilama po 1 valg. šaukštą aliejaus ir šilto vandens, įberiamas 1 arbat. šaukštelis vanilinio cukraus ir trupu­tis miltų, įmušamas kiaušinio baltymas. Masė sumaišoma ir gerai išmin­koma. Tešla suvoliojama ritinėliais ir supjaustoma gabalais.

Avižų dribsnių. Į 1,5 stiklinės virinto vandens įberiama 1 stiklinė avižų dribsnių, 1 valg. šaukštas manų kruopų, viskas išmaišoma. Indelis su tešla įstatomas į karštą vandenį ir uždengtas laikomas apie 20 min. Į atvėsusią košę įpilama 2 arbat. šaukšteliai nerafinuoto saulė­grąžų aliejaus ir 1 lašas anyžių aliejaus. Masė gerai išminkoma.

Miežinė. I būdas. 10 valg. šaukštų sijotų miežinių miltų sumaišo­ma su 9 valg. šaukštais vandens. Tešla gerai išminkoma. II būdas. 8 valg. šaukštai vandens ir 10 valg. šaukštų sijotų miežinių miltų sumaišo­ma ir užverdama. Pridedama riekutė (0,25 proc. miltų svorio) baltos duonos ir toks pat kiekis pupų tyrės su tryniu, 1 arbat. šaukšteliu alie­jaus ir 1 valg. šaukštu medaus. Visa masė gerai sumaišoma.

Kukurūzų miltų. 8 valg. šaukštus vandens ant silpnos ugnies užverdama ir maišant įberiama 10 valg. šaukštų kukurūzų miltų. Ver­dama 5 min. nemaišant uždengtame puode, 10 min. maišant mediniu šaukštu. Išvirusios karštos tešlos gumuliukas tįsta, limpa prie pirštų, spaudžiamas nesideformuoja, netrūkinėja, metamas atšoka kaip guminis. Tokia tešla dar minkoma 10 min. Skaninama žūklėje – ant kiaušinio dydžio gabalėlio užlašinama truputis pasirinkto skonio kvapų. Paskanintas gabalėlis suminkomas.

Kukurūzų su duona ir medumi. Gaminama taip pat, kaip kukurūzų miltų tešla. Į karštą ją dedama riekutė sutrupintos baltos duo­nos ir 1 valg. šaukštas medaus. Tešla gerai suminkoma.

Kukurūzų su pupomis tešla gaminama iš 7 valg. šaukštų virinto vandens, 8 valg. šaukštų kukurūzų miltų ir 2 valg. šaukštų pupų tyrės. Viskas gerai sumaišoma.

Kukurūzų su kiaušiniu. Į 8 valg. šaukštus vandens įmaišo­ma 10 valg. šaukštų kukurūzų miltų ir įmušamas kiaušinio trynys. Ma­sė gerai suminkoma ir paskaninama 1 valg. šaukštu medaus.

Kukurūzų ir ruginių miltų. Imama po 8,5 valg. šaukšto vandens ir kukurūzų ir 1,5 valg. šaukšto ruginių miltų. Masė išmaišo­ma, išverdama ir gerai suminkoma.

Kuojų „omletas“. Kiaušinio trynys maišomas su 0,5 stiklinės tarkuoto fermentinio sūrio. Įpylus 1 arbat. šaukštelį pieno, pašildoma aliejuotoje keptuvėje.

Speciali tešla kuojoms. 3 – 4 šutintos nuluptos karštos bul­vės, užpylus truputį kanapių aliejaus, išminkomos. Paskiau įberiama žiupsnelis kvietinių miltų ir dar kartą įkaitintoje lėkštėje išminkoma. Galima padaryti dar paprastesnę tešlą. 1 stiklinė kvietinių miltų sumin­koma su kiaušinio tryniu. Į masę įpilama truputį karšto pieno, ir gau­ta tešla išdžiovinama.

Kvietinė. Į emaliuotą indą įpilama po 1 stiklinę vandens ir kvie­tinių miltų. Nuolat maišant verdama, iki tešla pasidaro tąsi, lipni. Pas­kiau masė su tuo pačiu uždengtu indu įstatoma į verdantį vandenį ir dar 20 min. pašutinama. Į taip pagamintą tešlą įpilama 1 valg. šaukštas augalinio ir įlašinamas lašas anyžių aliejaus. Masė susukama į švarią skepetaitę, suvoliojama į gumulą ir stipriai suveržiama.

Paprasčiausia kvietinė tešla – nevirta. 5 valg. šaukštai vandens ir 8 valg. šaukštai kvietinių miltų suminkoma, pridedama truputį trupintos
duonos, cukraus pudros ir keli lašai grietinėlės. Masė minkoma, iki pa­sidaro standi.

Manų. Metalinė dėžutė pridedama manų kruopų, į kurią įberiama žiupsnelis druskos ir 0,5 arbat. šaukštelio vanilinio cukraus, Įpylus truputį vandens, masė gerai išmaišoma. Uždengus dangtelį, dėžutė su mase įmetama į verdantį vandenį. Pavirta 15 min. atvėsinama. Manų tešlą labai mėgsta karšiai.

Kanapių sėklų tešlai imama 1 stiklinė maltų išvirtų šių sėklų, pridedami 2 vai g. šaukštai miltų, 1 valg. šaukštas cukraus pudros, ir gauta masė suspaudžiama tankiame audinyje. Šis masalas silpnai laikosi ant kabliuko, tačiau labai jaukina žuvį.

Ruginė. 1,5 arbat. šaukštelio miltų sumaišoma su 1 valg. šaukštu vandens. Gaunama standi tešla. Galima pasidaryti ir tąsios tešlos, kuri labai gerai laikosi ant kabliuko. 0,5 stiklinės vandens ištirpinamas 1 ar­bat. šaukštelis cukraus, 0,5 arbat. šaukštelio druskos, įlašinama 10 lašų aliejaus. Maišant įberiama 2 valg. šaukštai miltų. Gaunama į kisielių panaši masė.

Saldžioji. Keli gabalai duonos minkštimo padedami ant švarios skepetėlės ir apiberiami cukrumi. Skepetėlės galai surišami mazgu, duo­na suspaudžiama ir 1 min. įmerkiama į verdantį vandenį. Į sukietėjusią tešlą pridedama truputį aliejaus, ir masė minkoma, kol suminkštėja. Tokią tešlą mėgsta raudės, karšiai, karpiai.

Sūrio. Gaminama taip pat, kaip saldžioji, tik vietoj cukraus ima­ma tarkuoto fermentinio sūrio. Prieš žūklę palaikoma supjaustyta su svogūnu; kvapas patinka šapalams.

Su vabzdžiais. Į tyrę iš 8 valg. šaukštų kvietinių miltų, 7 valg. šaukštų vandens pridedama vabzdžių (vorų, musių, lašalų), jų lervų. Svarbu, kad vabzdžiai būtų pagauti, nevartojant chemikalų. Maišoma, iki tešla pasidaro standi.

Sėkmingai žūklaujama su „sumuštiniais“. Ant kabliuko maunamas ir augalinės, ir gyvulinės kilmės masalas. Lynui, ešeriui, ūsoriui tinka slie­kas su musės lervomis, kuojai, karpiui, karšiui, kiršliui – tešla su musės lervomis, kuojai, plakiui, lynui – sliekas su tešla.

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Patarimai žvejui

Sartai

Sartų ežeras tyvuliuoja Dusetų draustinyje, kurio ašis kaip tik ir sutampa su

Sterkų apetitas

Sterkų žūklė – viena įdomiausių, tačiau jai reikia kruopš­čiai pasirengti. Sterkų žūklei

Dringis

Dringis – ežeras rytų Lietuvoje, Ignalinos rajono teritorijoje, Aukštaitijos nacionaliniame parke, Žeimenos baseine,

Kai kliūva už dugno

Vietose, kur dugnas akmenuotas, žūklė dažnai būna sėk­minga, jei ne viena bėda:
Pakilti į Viršų