Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Apie žuvų kibimą biologo akimis

in Patarimai žvejui

Apie žuvų kibimą ar nekibimą prirašyta tiek ir tiek. Vienos teo­rijos mažiau ar daugiau pagrįstos, o kitos — gryni teoriški išvedžiojimai. Žvejai mėgsta pasigirti laimikiu, bet dažniausiai aiškina ir nesėkmės priežastis. Vieni kaltina blogą orą, atmosferos slėgį, ki­ti — vandens temperatūrą, o treti sako, kad jiems tiesiog nesiseka.

Šiame straipsnyje noriu pasiremti surinktais biologų samprota­vimais, nes minėti klausimai rūpi ir mokslininkams. Jie yra tyrę atskirų žuvų gyvenimo būdą ir maitinimąsi. Dar daug kas neaišku, tačiau jau gana patikimai galima nurodyti svarbiausias nekibimo priežastis tam tikrais atvejais.

Labiausiai mūsų vandenyje paplitusios žuvys neršia pavasarį ir tuo metu beveik nesimaitina. Po neršto vienos jų, pavyzdžiui, aukš­lės, kuojos, karšiai ir daugelis kitų, iš karto puola aktyviai maitintis, kad atgautų prarastas jėgas. O štai lydekos tūno kur nors pasis­lėpusios ir tik po vienos ar dviejų savaičių ima ieškoti maisto.

Kai atšyla vanduo, prasideda atsiganymo periodas. Teoriškai žu­vys turėtų kibti be perstojo, tačiau taip būna ne visada. Viena svarbi to laikotarpio nekibimo priežastis yra netinkamai parinkti pašarai ir masalai.

Žvejai dažnai skundžiasi, kad menkai sugauna net ir birželio mė­nesį. Viena iš priežasčių gali būti vandens atšalimas, nes nustatyta, kad karpinės žuvys intensyviau maitinasi esant aukštesnei vandens temperatūrai. Tuomet jos lengviau suviliojamos ir įvairiais dirbtiniais masalais.

Temperatūrai nukritus, žuvys maitinasi lik natūraliu maistu, o žvejai joms siūlo įvairias neįprastas maisto medžiagas. Kai nekimba ilgesnį laiką, siūloma kelias pagautas žuvis išskrosti ir patyrinėti, kuo jos tuo metu maitinosi.

Kita prasto kibimo priežastis gali būti žydintis vanduo, mat be­sidaugindami dumbliai sunaudoja daug vandenyje ištirpusio deguo­nies ir žuvys maitinasi ne taip intensyviai.

Aktyviau maitintis žuvys pradeda rudenį, tačiau dažniausiai ne tose pačiose vietose, o žvejys ir toliau mirko savo meškerę ten, kur jį sėkmė lydėjo vasarą.

Geras žuvų kibimas užšalus vandeniui taip pat aiškinamas dideliu deguonies kiekiu vandenyje. Viduržiemyje deguonies sumažėja, to­dėl ir žuvys kimba prasčiau. Pavasarėjant ilgiau šviečia saulė, ir po ledu esantys augalai gamina daugiau deguonies, nemažai jo patenka su tirpstančio sniego vandeniu. Žuvys vėl tarsi atgyja ir suaktyvėja. Be to, pavasarį jos ruošiasi nerštui ir norėdamos sukaupti jėgų in­tensyviai ieško maisto.

Dar reikėtų apžvelgti paros kibimo ciklą. Visi žinome, kad žuvys geriausiai kimba iš ryto ir vakare. Mokslininkai nustatė, jog karšis intensyviausiai maisto ieško nuo 6 iki 7 vai. ryto ir nuo 18 iki 21 vai. vakare. Naktį, anot mokslininkų, jis nesimaitina, tačiau iš praktikos žinoma, kad patys didžiausi karšiai rudenį pagaunami būtent naktį, o aktyvaus maitinimosi periodų yra kur kas daugiau negu iš ryto ir vakare.

Toliau teigiama, jog ešeriai ir sterkai intensyviausiai minta nuo 4 iki 13 ir nuo 16 iki 23 vai. Na, dėl sterkų galvos nededu, bet dėl ešerių mitybos laiko nenoriu sutikti kategoriškai. Čia labai daug kas priklauso nuo įvairiausių sąlygų. Labai puikiai ešeriai kimba sek­liuose ežeruose dažnai per patį vidurdienį. Taigi mokslininkams rei­kėtų daugiau pabendrauti su žvejais praktikais.

Aptariamas ir meteorologinių sąlygų poveikis žūklės sėkmei. Anot mokslininkų, įtakos turi ne tik vandens temperatūra, bet taip pat vėjo stiprumas ir jo kryptis, šviesa, oro slėgis ir net vietovės magnetinis laukas, bet visi šie veiksniai esą nevienodai svarbūs. Žuvis labiausiai veikia atmosferos slėgis. Teigiama, kad žiemą, kai atmosferos slėgis krinta, žuvys kimba intensyviau, o kai kyla — pras­čiau. Vasarą žuvys geriau kimbančios, kai oro slėgis aukštesnis ir atvirkščiai. Manau, kad ir čia ne visi žvejai su minėtomis išvadomis sutiks.

Besąlygiška tiesa yra tai, kad kelis karius per parą keičiantis slėgiui žuvys visuomet kimba prasčiau, o jam nusistovėjus, geriau, kad ir koks jis būtų — aukštesnis ar žemesnis. Žvejams patariama rašytis, kada kaip kibo.

Steponas Pučinskas

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Patarimai žvejui

Sartai

Sartų ežeras tyvuliuoja Dusetų draustinyje, kurio ašis kaip tik ir sutampa su

Sterkų apetitas

Sterkų žūklė – viena įdomiausių, tačiau jai reikia kruopš­čiai pasirengti. Sterkų žūklei

Dringis

Dringis – ežeras rytų Lietuvoje, Ignalinos rajono teritorijoje, Aukštaitijos nacionaliniame parke, Žeimenos baseine,

Kai kliūva už dugno

Vietose, kur dugnas akmenuotas, žūklė dažnai būna sėk­minga, jei ne viena bėda:
Pakilti į Viršų