Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Apie periodiškumą augalų gyvenime

in Pažinkime augalus

Mūsų medžiai ir krūmai periodiškai pergyvena tam tikrą ramybės laikotarpį: kuomet sustoja augimas, nukrenta lapai (lapuočių). Taip būna rudenį ir žiemą.

Paprastai manoma, kad toks periodiškumas augaluose priklauso vien tik nuo aplinkumos, būtent, nuo klimato periodiškumo. Šj samprotavimą lyg ir patvirtina nemažas medžių ir krūmų skaičius, kurie palankioje aplinkumoje leidžia auglius ir lapus ištisus metus. Tokių medžių ir krūmų yra nemaža tropikų kraštuose, pav., Javos saloje. Greičiausia, kad prie tos augalų rūšies galima priskirti mūsų rožės ir kai kurie kiti dekorativiniai krūmai; patalpinti šiltna­miuose, jie irgi auga be jokių pertraukų.

Bet pažvelgę į tai kiek giliau, pamatysime, kad periodiškumas augalų gyvenime yra labiau komplikuotas reiškinys, kaip paprastai manoma, ir kad jis priklauso ne tik nuo aplinkumos, bet ir nuo vidu­jinių priežasčių, arba veiksnių, kurie gludi pačiame augale.

Taip, drėgnuose tropikuose, kur ištisus metus esti pastovi oro šilima, yra augalų, kurie irgi periodiškai pergyvena tam tikrą ramybės laikotarpj. Anot Huberio, vienas Brazilijos kaučuko medis (Hevea brasiliensis) per vienus metus davė 7 auglių serijas. Kiekvienos šių auglių serijos augimas tęsėsi apie 30 dienų. Po to šis augalas pergy­vendavo maždaug 10 dienų ramybės laikotarpį. Šis periodiškumas visai nepareina nuo aplinkumos, nes greta augamieji kaučuko medžiai leidžia auglius įvairiais laikotarpiais. Žymių mokslininkų daviniais, tropikuose tokių medžių labai daug. Kai kurių rūšių net ant to paties medžio galima rasti įvairių šakų: vienos ramybės periode, ant kitų sprogsta pumpurai, kitos jau leidžia auglius ir lapus.

Imkime kad ir mūsų medžius ir krūmus. Jų intensyviausias augimas yra gegužės ir birželio mėnesiuos, o antroje vasaros pusėje jie jau nebeleidžia naujų auglių ir lapų, tik pradeda krauti pumpurus ir po truputį meta lapus, kurių masinis kritimas įvyksta rudenį. Bet negalima pasakyti, kad šiam laike aplinkuma būtų nepalanki augimui, nes yra daug augalų (žolynių), kurie kuo puikiausiai auga, žydi ir duoda vaisius antroje vasaros pusėje. Taipogi pravartu čia paminėti kai kurie bandymai ir reiškiniai iš mūsų medžių ir krūmų gyvenimo. Kuomet pašalinami lapai laike pumpurų krovimo, tai pastarieji sprogsta ir leidžia naujus lapus. Taipogi vasaros pradžioj vikšrų sunaikinti medžių lapai priverčia ką tik užsimezgusius pumpurus sprogti ir išleisti naujus lapus (koreliacijos reiškiniai). Bet pagaliau (paprastai antroje vasaros pusėje) ateina laikas, kuomet ne tik lapų pašalinimas, bet ir aplinkumos pakeitimas (šilima) neiššaukia pumpurų sprogimo. Augalas pradeda gyventi ilgesnį ar trumpesnį absoliutinės ramybės laikotarpį, žiūrint kurios rūšies (veislės) augalas.

Mūsų klimate (vidur. Europos), anot Liubimenko ir Josto, toks laikotarpis tęsiasi iki gruodžio mėnesio. Po to, augalui suteikus palankias augimui sąlygas, galima priversti jo pumpurus sprogti ir išvystyti lapus ir auglius.

Taipogi žinomas faktas, kad kai kurie mūsų medžiai (ąžuolas, vaismedžiai) perkelti į šiltus kraštus su pastoviu klimatu, vistiek per­gyvena tam tikrą ramybės laikotarpį.

Ant galo laikau reikalingu paminėti apie mūsų (vidur. Europos) ankstyvius ilgamečius žolinius augalus. Anot Liubimenko, dauguma jų pradeda naują vystymosi ciklą rudenį: pradžioje išvysto tik šaknis, o spalių ir lapkričio mėnesiuos — pumpurus, kurie nepasiekia žemės paviršiaus, nes jų augimą sulaiko žiema. Tokiame stovyje jie kenčia visą žiemą. Ir jeigu tokį augalą pernešti į šiltnamį, tai jis čia baigia savo vystymosi ciklą; tuo yra paremtas daugmečių augalų „varymas“ žiemą. Gamtoje šitie augalai vystymosi ciklą baigia laikotarpyje tarp vasario ir gegužės mėnesių, kas irgi priklauso nuo augalo rūšies. Po to jie pradeda ramybės periodą, kuomet jų negalima, kaip pirmame atsitikime, „varyti“ anksčiau gruodžio mėnesio.

Tokiu būdu, iš aukščiau pasakyto galima daryti išvada, kad be paprastos ramybės augaluose, kuomet augimas pertraukiamas dėl nepalankios aplinkumos, daugelis augalų pergyvena ilgesnį ar trum­pesnį absoliutinės, arba organinės ramybės laikotarpį. Ir jeigu pirmame atsitikime, pakeitus aplinkumą (pav., suteikus daugiau šilimos), augalą kiekvienu momentu galima „pažadinti iš miego“ arba, kaip sodininkai sako „varyti“, tai augalui pergyvenant organinės ramybės laikotarpį, to padaryti jau negalima.

J. Kuprevičius “Mūsų girios” Nr. 3. 1930 m.

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Naujausi įrašai kategorijoje

Dėl ko gumbuoti medžiai?

Gamtoje užtinkam gana dažnai gumbuotų medžių ir žolių. Gumbų esama įvairiose augalo

Mūsų miškų sąmanos

Jei kam tenka susidurti su samanomis, tai pirmiausiai miškinin­kams ir durpynų tyrinėtojams,

Sėklų paruošimas džiovyklose

Apie spygliuočių sėklas bendrai. Surinktos medžių sėklos paprastai reikalingos atitinkamo paruošimo: išvalymo,
Pakilti į Viršų