Amžinas klausimas: kas atsirado anksčiau – višta ar kiaušinis?

in Mokslas

Šia alegoriška formule nusakomas kol kas ne­aiškiausias gyvybės atsiradimo procesas: kaip susi­jungia į vieną visumą iš aminorūgščių susintetinti baltymai ir nukleino rūgštys (DNR ir RNR), pavel­dimumo kodo perdavėjos ir tam tikros rūšies bal­tymų iš aminorūgščių surinkėjos. Be DNR ir RNR baltymai gyvojoje ląstelėje negali susidaryti.

Mat štai kas išeina: RNR veikia dviejuose as­menyse — kaip iš anksto aktyvuotų aminorūgščių pernešėja ir kaip matrica, kuri nustato baltymo su­rinkimo iš aminorūgščių tvarką. (Beje, kaip neseniai paaiškėjo, ribosomose ji atlieka ir dar vieną — struk­tūrinę — funkciją.)

RNR pernešėja pristato aminorūgštis tiesiai RNR matricai. Aminorūgštis jos paviršiuje gali iš­silaikyti ne kur paklius, o tik griežtai nustatytoje vietoje. Kiekvienai iš dvidešimties aminorūgščių bal­tymą sintetinančios RNR paviršiuje parengta sava sukibimo vieta. Jokia kita aminorūgštis jos užimti negali.

Kas pusę sekundės aminorūgštis prisišlieja prie amino rūgšties visada savo vietoje. Dešimtys, šimtai ir net tūkstančiai aminorūgščių išsirikiuoja eilėmis ant RNR paviršiaus. Aminorūgštys susijungia viena su kita į ilgą grandinę, ir gatava molekulė nušoka nuo nukleino matricos.

Aminorūgščių rikiuotės tvarka, kitaip sakant, bū­simo baltymo formulė, priklauso nuo cheminės su­dėties tos RNR, ant kurios paviršiaus jos susirikiuoja. Tą struktūrą, tą matricą tarsi štampuoja pagal savo paveikslą ir panašumą kita nukleino rūgštis — DNR.

RNR, pagal kurios cheminį šifrą sintezuojami baltymai, pati tėra DNR atspaudas, kopija. O DNR — originalas. Tai pirminis genetinės informacijos šal­tinis. DNR ir slypi mūsų paveldimumas. Joje yra ne tiktai baltymų gaminimo planas, bet ir visa to­lesnė organizmo sandaros programa.

Dabar, tikiuosi, suprantama, kodėl be nukleino rūgščių neįmanoma gyvybė. Tačiau neįmanoma ji ir be baltymų.

Tai kas tada atsirado anksčiau: darbininkai, su­rinkėjai ir gamybos planavimo skyrius ar jau ga­tavas jų darbo objektas — gyvas baltymas?

Ar įmanoma, kad jis pats save būtų panaudojęs kaip matricą panašiems į save baltymams sintetinti? Ir kad tik vėliau tą vaidmenį perdavė DNR ir RNR, kurios veikia nepalyginamai tiksliau, negu reikėjo pirmuosiuose gyvybės raidos etapuose?

Dabar jokios baltyminės matricos DNR ir RNR pakeisti negali, nes organizmai pasidarė kur kas sudėtingesni, negu pirmuosiuose gamtos bandymuo­se juos sukurti. O galbūt baltymai ir nukleino rūgš­tys susijungė iš pat pradžių dar proląstelėse ir vė­liau darbavosi sutartinai, ranka į ranką?

Igoris Akimuškinas

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.