Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

www - Akvariumas

Akvariumas

in Akvariumai

Taigi turime akvariumą, parinkome gruntą ir vandenį. Bet čia gyvens ne tik žuvytės: sodinsime augalų. Reikia pagalvoti, ar užteks jiems šviesos, o kitą kartą — ar nebus jos per daug. Skonin­gai parinkti vandens augalai kartu su žuvytėmis akvariume sukuria nuostabų povandeninį pasaulį.

Gamtoje net šešėlyje augantys augalai gauna palyginti daug šviesos. Akvariume tokių sąlygų sudaryti neįmanoma. Paga­liau nė nereikia, juk mūsų uždavinys — kad akvariumo augalai ramiai, neskubė­dami augtų ir kuo ilgiau išlaikytų tą kompoziciją, kurią esame sumanę ar su­kūrę.

Skirtingos saulės spektro dalys nevienodai veikia augalus. Daugiausia chloro­filo absorbuojama raudonoje – oranžinėje šviesoje (bangos ilgis 660 nm), kitas mak­simumas (mažesnis) — mėlyna – violetinė spektro dalis (430 nm). Pirmasis maksi­mumas stimuliuoja augimą aukštyn, ant­rasis augalo į viršų nestiebia, tik daro tvirtesnį, vešlesnį.

Mūsų akvariumų augalai kilę iš skir­tingų klimato zonų, kur dienos ilgumas nevienodas. Antai pas mus vasaros diena trunka daugiau kaip 12 valandų (tai va­dinamoji ilgoji diena), tuo larpu tropi­kuose maždaug 12 valandų (trumpoji diena), bet užtat kiaurus metus. Dauguma vandens augalų nesunkiai prisitaiko prie pakitusių sąlygų, taigi ir šviesos kiekio, bet yra ir tokių, kurie šiuos pasikeitimus pakelia labai sunkiai.

Dabar akvariumams apšviesti retai beimamos kaitinimo lempos. Geriausiai tin­ka liuminescentinės. Jos tris keturis kar­tus ekonomiškesnės, vienodai apšviečia akvariumą per visa jo ilgį ir turi palan­kesnį augalams spinduliavimo spektrą. Kaitinimo lempos gali papildyti liuminescentines.

Kad būtų lengviau sumontuoti, liuminescentinė lempa ir starteris turi būti netoli vienas nuo kito, o įjungimo bei reguliavimo aparatas pastatomas po ak­variumu, kad jo šiluma kiltų aukštyn, prie akvariumo dugno, arčiau augalų šak­nų.

Nėra vienodų nuomonių, kokios galios iluminescentinių lempų reikia įvairių tipų akvariumams. H. Frėjus teigia, kad 100 kvadratinių centimetrų plotui turi tekti ne mažiau kaip dvi trečiosios vato. Pa­gal Ch. Miulbergą galia apskaičiuojama akvariumo talpą (litrais) padauginus iš 0,25. H. Sepfelis rekomenduoja tokį re­ceptą: kai akvariumo aukštis 40 — 50 cen­timetrų, vienam ilgio centimetrui turi tekti vienas vatas. Taigi 120x50x45 cen­timetrų dydžio akvariumui pagal H. Frėjų reiktų 40 vatų, pagal Ch. Miulbergą — 54 vatų, pagal H. Sepfelį — 120 vatų. Kiekvienam akvariumininkui tenka pa­čiam parinkti lempas, labiausiai atitinkan­čias konkrečias sąlygas.

Aeracija. Žuvys kvėpuoja deguo­nimi ir iškvepia angliarūgštę, kurią nau­doja augalai, savo ruožtu išskirdami deguonį. Jeigu akvariume tinkamai parink­tas žuvyčių ir augalų kiekis, tai tų dujų pakanka, ir jie puikiausiai auga, vystosi. Jeigu žuvų per daug, joms ima trūkti de­guonies, jos kyla paviršiun, mėgina iš­šokti iš vandens ar „kybo“ prie pavir­šiaus, burnomis gaudydamos orą.

Tokiais atvejais padeda aeracija — į vandenį pučiamas oras. Iš kompresoriaus vamzdeliu jis pasiekia purkštuvą, esantį prie grunto, ir vandenyje virsta mažais burbuliukais. Tie burbuliukai kelia aukš­tyn, prie vandens paviršiaus, apatinius jo sluoksnius, kuriuose deguonies būna ma­žiausia. Deguonies vandenin patenka ir iš pačių burbuliukų, todėl kuo jų dau­giau, kuo jie mažesni, tuo geriau.

Aeracijos sukeltas vandens sluoksnių maišymasis svarbus dar ir dėl to, kad šiltesnį paviršiaus vandenį pakeičia šaltesnis iš dugno, tokiu būdu viso akva­riumo vandens temperatūra susivienodi­na. Be to, aeracija ardo dujų apykaitai trukdančią riebią plėvelę, kartais užsit­raukiančią ant ramaus akvariumo pavir­šiaus.

Aeracija labai praverčia naktį. Juk fo­tosintezė vyksta tik šviesoje, o naktį, be šviesos, gali ateiti momentas, kai vandeny bus pilna angliarūgštės, o tuo tarpu deguonies — visai mažai.

Mūsų parduotuvėse būna membraninių mikrokompresorių, įjungiamų tiesiog į elektros tinklą. Jie pastatomi taip, kad būtų virš vandens lygio, nes kitu atveju vanduo iš akvariumo gali išbėgti laukan. Purkštuvas su mikrokompresoriumi su­jungiamas permatomu plastikiniu vamzde­liu ir pakabinamas taip, kad būtų prie pat grunto. Jeigu paguldysime ant grun­to, tai vandens srovių aukštyn keliamos dumblo dalelės guls ant augalų lapų.
Deja, kompresorius nelabai maloniai, net įkyriai dūzgia. Todėl jam reikia pa­ieškoti nuošalesnės vietelės — kur nors prieškambaryje arba tarp dvigubų lan­gų. Jei statome tarp langų, reikia išgręž­ti skylutę elektros laidams ir oro vamzdeliui.

Knygelėje ,.Akvariumo ABC“ rašoma, kad galima išsiversti ir be kompresoriaus, tik, žinoma, tokiu atveju būna daugiau vargo. Imama sviedinio kamera, ji pro marlinį filtrą pripumpuojama oro (ne burna!) ir žarnele sujungiama su akva­riumu. Žarnelė vienoje vietoje užspau­džiama taip, kad vos vos praleistų orą. Prie žarnelės prijungiamas stiklinis per­matomas plastikinis vamzdelis, kurio il­gis atitinka vandens lygį akvariume. To vamzdelio gale pritvirtinamas purkštu­vas. Jei kamerą smarkiai pripūsime, ji veiks apie 12 valandų.

Filtravimas. Akvariumo vandenį teršia žuvų ir augalų gyvybinės veiklos at­liekos, nesuvartotas maistas. Stambesnės tokių atliekų dalelės krenta dugnan, čia jas mikroorganizmai suardo ir paverčia augalų trąšomis. Smulkiosios atliekų da­lelės plaukioja vandenyje ir daro jį drumstą. Skystosios atliekos, taip pat ir kitos vandenyje ištirpusios organinės medžiagos cheminiu atžvilgiu taip pat teršia vandenį, tačiau jo optinio skaidru­mo nesumažina.
Vis dėlto visos atliekos neperdirbamos, nesuvartojamos, ir grunte atsiranda pu­vėsių. Svarbus akvariumininko uždavinys — išvalyti gruntą. Toje mitybinėje ter­pėje, kuria naudojasi mikroorganizmai, jiems gali pritrūkti deguonies, jų veikla susilpnėja, ir tada savo darbą jau prade­da puvimo bakterijos. Puvimo bakterijų medžiagų apykaitos produktai gali taip užteršti vandenį, kad vietoje gražaus ak­variumo atsiras dvokianti, dumbliais už­žėlusi bala, kurioje žus ir žuvytės, ir au­galai.

Dumblas iš dugno valomas specialiu valikliu, jų galima rasti parduotuvėse, bet galima pasidaryti ir pačiam, nes tai labai paprastas prietaisėlis. Paimamas tuš­čias šampūno buteliukas, nupjaunamas jo dugnas, o prie kakliuko prijungiamas guminis vamzdelis, įleidus buteliuką į ak­variumą, burna patraukiamas oras ir pra­dėjęs tekėti vanduo pilamas kibiran. Bu­teliuką dugnu žemyn dėliojant ant dug­no, surenkamas dumblas, o kartu su van­dens srove kylančios smulkiosios grunto dalelės lieka buteliuke.

Taip pat svarbu išvalyti iš vandens plaukiojančius taršalus, sukeliančius drumstumą. Tuo tikslu buteliukas vedžiojamas po visą akvariumą ir taip išpila­ma lauk dalis vandens, kuris pakeičiamas nauju, pastovėjusiu. Žinoma, patogiausi gamykliniai filtrai. Guminiu priesiurbu toks filtras pritvirti­namas prie akvariumo sienelės visai ne­toli grunto ir vamzdeliu sujungiamas su mikrokompresoriumi. Oro burbuliukai, einantys iš purkštuvo, aukštyn kelia ir vandenį, esantį vidinėje filtro ertmėje. Tuo būdu smulkiai akytas filtro korpusas, praleisdamas vandenį, sulaiko jame esan­čias nešvarumų daleles. Tas filtras iš karto daro du darbus — ir valo vandenį, ir jį aeruoja, išmaišo.

Kiekvieną mechaninį filtrą reikia kart­karčiais valyti, nes nešvarumai užkemša filtruojančios medžiagos poras. Jeigu filt­ras ilgesnį laiką nebuvo naudojamas, jį taip pat reikia gerai praplauti, išvalyti, nes ten gali būti įslveisusių puvimo bak­terijų.

Nagingesni akvariumininkai gali patys pasidaryti tokį filtrą. Filtravimo terpė gali būti žvyras, dirbtinio pluošto vata, putplastis ir kt.

Vandens temperatūra. Žuvų kūno temperatūra tokia pati, kaip vandens, todėl jos ypač jautrios temperatūros pasi­keitimams, staigiems jos šuoliams. Štai dėl ko parsinešus žuvytes namo, jų nega­lima iš karto suleisti akvariuman — tem­peratūrų skirtumas joms gali būti mirtinas.

Skirtingų rūšių žuvims optimaliausia temperatūra taip pat skirtinga, priklauso nuo to, kokiomis klimatinėmis sąlygomis jos gyveno. Pavyzdžiui, JAV pietuose gyvenanti gambuzija gerai jaučiasi gana plačiose temperatūros „žirklėse“ — nuo 16 iki 24 laipsnių, tuo tarpu Amazonės gyventojams skaliarams pati geriausia — 24 — 28 laipsniai.

Augalai sugeba lengviau prisitaikyti prie aplinkos sąlygų, todėl ir temperatū­ros režimas akvariumuose jiems ne toks jau svarbus. Bet, žinoma, ir augalai kenčia, jeigu jiems nuolat per šalta ar nuo­lat per šilta.

Taigi parenkant žuveles ir augalus de­ra žiūrėti, kad ir vieniems, ir kitiems vandens temperatūra tiktų.

Parduotuvėse pasitaiko spiralinių šildy­tuvų ir automatinių reguliatorių, kurie padeda išlaikyti optimalią vandens tem­peratūrą. Bet jeigu kambario temperatū­ra yra apie 22 — 24 laipsnius, tai daugu­mai pas mus laikomų žuvelių nieko dau­giau ir nereikia. Verta įsigyti ar pasida­ryti plaukiojanti termometrą.

Marius Buršteinas

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Naujausi įrašai kategorijoje

78d29806353c - Gupijos

Gupijos

Kada manęs paklausia, kokios akvariumų žuvytės iš gyvavedžių man pačios įdomiausios ir
Planted Dutch Aquarium - Olandiškas akvariumas

Olandiškas akvariumas

Norėčiau supažindinti skaityto­jus su naujo tipo ekosistemos modeliu — olandišku akvariumu. Nors
Astronotus ocellatus   side aka - Žuvelių mokykla

Žuvelių mokykla

Kai kas mūsuose galvoja, jog malo­niausi namų gyvūnai — tai šunys, katės,
saltwater bottom feeder fish trcqb6pqdgmpkegk - Gruntas

Gruntas

Ne kiekviena žemė tinka akvariumo gruntui. Jame turi lengvai ir gerai įsišaknyti
D polymorpha100205 032 - Moliuskai akvariume

Moliuskai akvariume

A. Bubino knygelėje „Akvariumo ABC“ moliuskai pavadinti akvariumininko pa­galbininkais. Tai teisybė. Jie
Pakilti į Viršų