Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Aksombaravykiai, alksniabaravykiai, aurenijos, ausiadygliai, balteklės ir balteniai

in Grybauti ir uogauti

Lietuvoje žinoma apie 1200, tačiau manoma, kad auga 2-2,5 tūkst. papėdgrybių (Basidiomycetes) rūšių. Didelė jų dalis – valgomieji grybai.

Aksombaravykis (Xerocomus Quėl.) priskiriamas baravykinių (Boletaceae (Chev.) šeimai. Lietuvoje rastos 5 aksombaravykių rūšys.

Auksakotis aksombaravykis (auksakotis baravykas; Xerocomus chrysenteron (Bull. St. Amans) Quėl.) turi 3-8 cm skersmens kepurėles, 3-8 cm ilgio ir 1,5-2 cm skersmens plaušuotus, vagotus, paspaudus pamėlynuojančius kotus. Birželio-lapkričio mėn. jie auga spygliuočių, lapuočių miškuose, parkuose. Dažnas grybas, valgomas.

Xerocomus chrysenteron

Auksakotis aksombaravykis. Xerocomus chrysenteron
Auksakotis aksombaravykis. Xerocomus chrysenteron

Raudonkepuris aksombaravykis (raudonkepuris baravykas; Xerocomus rubellus (Krombh.) Quėl). Jo kepurėlė 3-8 cm skersmens. Kotas 3-8 cm ilgio, 1,5-2 cm storio, nusmailėjęs, suspaustas pamėlynuoja. Auga vasarą ir rudenį. Dažnesnis ąžuolynuose. Retokas grybas, valgomas, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Xerocomus rubellus

Raudonkepuris aksombaravykis. Xerocomus rubellus
Raudonkepuris aksombaravykis. Xerocomus rubellus

Žalsvasis aksombaravykis (žalsvasis baravykas; Xerocomus subtomentosus (L.:Fr.) Quėl.). Jo kepurėlė 3-10 cm, kotas 5-10 cm ilgio, 0,5-2,5 cm storio, menkai plaušuotas. Grybas suspaustas nekeičia spalvos, kartais pamėlynuoja. Auga birželio-spalio mėn., kartais vėliau spygliuočių ir lapuočių miškuose. Labai dažnas grybas, valgomas. Jei aksombaravykiai apnikti pelėsių, geriau jų nerinkti.

Žalsvasis aksombaravykis

Žalsvasis aksombaravykis. Xerocomus subtomentosus
Žalsvasis aksombaravykis. Xerocomus subtomentosus

Alksniabaravykis (Gyrodon Opat.) priskiriamas baravykinių (Boletaceae Chev.) šeimai. Lietuvoje auga 1 rūšis.

Melsvėjantysis alksniabaravykis (Gyrodon lividus (Bull.: Fr.) Sacc.). Jo kepurėlė 5-12, retai 20 cm skersmens, matinė, mėsinga. Kotas 3-7 cm ilgio, iki 2 cm storio. Trama perlaužta mėlynuoja, vėliau paruduoja.

Rugpjūčio-rugsėjo mėn. auga drėgnesniuose miškuose, alksnynuose, tačiau tik šiaurinėje Lietuvoje. Vietomis šių grybų daug, valgomi.

Gyrodon lividus

Melsvėjantysis alksniagrybis. Gyrodon lividus
Melsvėjantysis alksniagrybis. Gyrodon lividus

Arenija (Arrhenia Fr.) priskiriama baltikinių (Tricholomaceae) šeimai. Lietuvoje auga 3 rūšys.

Vėduoklinė arenija (Arrhenia lobata (Pers.:Fr.) Redhead, Canad. Journ.). Šio grybo kepurėlė 2-4 cm skersmens, paaugusi būna vėduoklės formos, banguotais pakraščiais. Grybas bekotis, kepurėlės pakraščiu priaugęs prie samanų patisų (Hypnum) ir kt. Auga pavasarį ir rudenį, tačiau ne kiekvienais metais. Nevalgomas.

Arrhenia lobata

Vėduoklinė Arrhenia lobata
Vėduoklinė arenija. Arrhenia lobata

Ausiadyglis (Auriscalpium (Fr.) Karst.) priskiriamas dyglutinių (Hydnaceae) šeimai.

Paprastasis ausiadyglis (Auriscalpium vulgare (Fr. Karst.). Kepurėlė 0,5- 2,5 cm skersmens, prie 5 cm ilgio ir 0,2-0,5 cm storio koto priaugusi šonu. Kepurėlė šeriuota. Jei orai šilti, auga ištisus metus ant nukritusių pušų ir eglių kankorėžių. Paplitęs grybas, nevalgomas.

Auriscalpium vulgare

Paprastasis ausiadyglis. Auriscalpium vulgare
Paprastasis ausiadyglis. Auriscalpium vulgare

Balteklė (Colocybe Kūhner ex Donk) priskiriama kupstabudinių (Lyophyllaceae) šeimai. Lietuvoje aprašytos 7 balteklių rūšys.

Pavasarinė balteklė (Colocybe gambosa (Fr.) Donk). Kepurėlė 5-8, retai 12 cm skersmens, varpelio formos, paaugusi plokščia, kartais įdubusi. Kotas 3-7, rečiau 10 cm ilgio ir 1-2 cm storio, sustorėjusiu pamatu, trama kvepia miltais. Gegužės-birželio mėn. retkarčiais ir rudenį balteklės dygsta miškų aikštelėse, pamiškėse, prie vandenų, ganyklose, pievose ir kitur. Labai dažnas grybas, valgomas.

Colocybe gambosa

Pavasarinė balteklė. Colocybe gambosa
Pavasarinė balteklė. Colocybe gambosa

Baltenis (Hypsizygus Sing.) priskiriamas kupstabudinių (Lyophyllaceae) šeimai. Lietuvoje aprašyta 1 rūšis.

Guobinis baltenis (Hypsizygus ulmarius (Bali: Fr.) Redhead). Kepurėlė 5-15, rečiau 25-30 cm skersmens, jauna būna iškili, suaugusi plokščia, plaušuota, kelių spalvų: jauna balkšva, vėliau gelsva, rusva, pakraščiai užlinkę. Trama elastinga, rūgštoka, aitri. Kotas 5-12 cm, plaušuotas, tvirtas. Vasarą ir rudenį auga ant sužalotų guobų ir kitų lapuočių. Dažnas valgomasis grybas.

Hypsizygus ulmarius

Guobinis baltenis. Hypsizygus ulmarius
Guobinis baltenis. Hypsizygus ulmarius

Gediminas Isokas

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Naujausi įrašai kategorijoje

Kaip baravykus naudoja Sibire

Senovės kinų traktate yra parašyta: „Kūrėjas davė žmogui brangenybę, savo gydomosiomis savybėmis

Dirvabūdės ir drebučiai

Dirvabudė (Agrocybe (Fr.) Fayod) priskiriama kiškiabudinių (Bolbitiaceae) šeimai. Ankstyvoji dirvabudė (Agrocybe praecox

Dyglutėliai ir deglučiai

Dyglutėlis (Hydnellum (Fr.) Karst.) priskiriamas dyglutinių (Hydnaceae) šeimai. Rudasis dyglutėlis (Hydnellum ferugineum
Pakilti į Viršų