Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Akmeniniai spygliai

in Negyvoji gamta

Karpėnų karjero viršutinio permo klin­tyse, Petrašiūnų viršutinio devono dolo­mituose, taip pat klinčių ir dolomitų rie­duliuose galima aptikti vingiuotų tamsių linijų, primenančių kaukolės kaulus su­jungiančias siūles, šios uolienų sluoksnių paviršiaus tekstūros gamtos tyrinėtojų va­dinamos sutūrais. Skilimo plokštumos pa­gal juos būna nelygios, grublėtos, padeng­tos molio plėvele. Smulkūs dantyti pa­viršiai ir molio plėvelė rodo, kad jie susidarė veikiami slėgio, tirpstant uolienai. Molinga plėvelė yra netirpi uolienos lie­kana.

Sutūrinių dantelių aukštis įvairus. Kar­tais jie matomi tik pro mikroskopą šlife. Pasitaiko centimetro aukščio ir didesnių, tuomet šie danteliai vadinami stilolitais. Išvertus iš graikų kalbos, stilolitas reiškia akmeninis dyglys (spyglys). Dažniausiai stilolitai būna dantyto kūgio formos, re­čiau turi įmantrią prizminę (stulpelinę). Prizminių stilolitų skersmuo — apie pusė centimetro. Jie ištįsę lyg štrichuotos (brūkšniuotos) kolonėlės ar plonos adatos, kurių aukštis penki centimetrai, kartais ir daugiau.

Stilolitai susidaro tirpstant kietai uolie­nai didžiausio vienpusio suslėgimo vietose arba rečiau — iš nesukietėjusių nuosėdų, besiformuojant kietai uolienai. Stilolitizacijai didelės įtakos turi uolienų tekstūra (sudarančių dalelių pasiskirstymo pobūdis) ir struktūra (tokių dalelių dydžiai). Nau­josios Akmenės permo klintyse stilolitų kilmė skiriasi. Vieni stilolitai susidarė sluoksnio viduje karbonatinei nuosėdai pa­virtus uoliena (klintimi), kiti vertikaliuose ir įstrižuose plyšiuose atsirado vėliau, pa­tirpus kietai uolienai.

Be tipiškų sutūrų ir stilolitų, Lietuvos klintyse ir dolomituose, dažnai šiek tiek molinguose, pasitaiko neišsivysčiusių, ne­turinčių būdingų dantukų ir viršūnėlių, o kartais ir brūkšnių darinių. Tai parastilolitai. „Para” graikiškai reiškia panašus, arba artimas.

Smulkūs stilolitai forma ir brūkšniuotumu primena iškastines (fosilines) gyvūni­jos liekanas — produktidus, tačiau su jais iš tikrųjų nieko bendro neturi. Rei­kia būti apžvalgiems, kad sutūrų ir parastilolitų nesumaišytume su organinėmis lie­kanomis uolienoje.

Stilolitai kartais pakeičia uolienos fizi­kines savybes. Juos geologai naudoja to paties amžiaus sluoksniams atpažinti nutolusiuose vienas nuo kito geologiniuose pjūviuose. Stilolitai gamtos mėgėjams — negyvosios gamtos įvairovės dalelė, atspin­dinti geologinės praeities procesus.

Algirdas Gaigalas

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Negyvoji gamta

Į kalnus akmenų

Aplinkui mus viskas taip lėkšta ir nuobodu, akmenų visai maža, daugiausia vis

Akmenys galūnai

Pastaraisiais metais vis labiau populiarėja gamtinis turizmas. Nepaprastas paslaptis saugo paprasčiausi lauko akmenys…

Tik pora mineralų…

Lietuvoje vienaip ar kitaip paminėjus akmenį, omenyje dažniausiai turime daug kur sutinkamus riedulius, kai

Belemnitai

Pietų Lietuvos žvirgždo – gargždo nuogulose, upių pakrantėse ar šiaip žemės paviršiuje

Bronzos amžiaus auksas

Danijos archeologai, Boeslunde miesto apylinkėse, atrado apie 2000 meistriškai pagamintų auksinių spiralių. Manoma,
Pakilti į Viršų