12, 16 ar 20 kalibras? Atsakymas P. Urbonui

in Medžioklei

AAtsakymas P. Urbonui į anksčiau publikuotą straipsnį.

Aš nesirengiu ginčytis su gerbiamuoju pulki­ninku, kad 12 kalibro šautuvas yra galingesnis, palyginant su mažesniais kalibrais. Aš nenagri­nėsiu ir straipsnio techniškosios dalies, nors negaliu nepasigailėti, kad autorius nepaskyrė nors kelių savo darbo eilučių tam, kuo daugiausia remiasi mažųjų kalibrų gynėjai (Žurnė, Ivašenkov’as, Buturlin’as), būtent, kad tinkamai sukons­truotas ir pakankamai sunkus 20 — 24 kalibro šautuvas, suprojektuotas 12-to kalibro užtaisui, duoda apibarstymo tankumą lygų arba beveik lygų su geresniais 12 kal. to pat svorio šautuvais, o pradžios greitį ir žudomąjį ratą duoda net didesnį.

Gaila, kad autorius, bekalbėdamas apie pa­rako užtaiso ir šovinių sviedinio savitarpio san­tykio įtaką švinu pradžios greičiui, nutyli ir kitus faktorius, turinčius įtakos sviedinio greičiui, kaip antai, vamzdžių ilgį, kanalo gręžimo būdą, parako rūšį, šovinių užtaisymą ir kita; o šitie faktoriai turi daug įtakos apibarstymo tankumui ir taisyk­lingumui (vienodumui).

Toliau — aš sutinku, kad kai kurioms me­džioklės rūšims, kaip antai, — tuoktuvėms, traukoms, kartais varomosioms medžioklėms—reikalingas ne tik 12., bet ir 10, arba 12 sustiprintas (sunkesnis, suprojektuotas stipresniems šoviniams) kalibras. Bet tai yra rečiau mūsų medžiotojams pasitai­kančios medžioklės, ir jos tegali būti lemiamuoju faktorium pasirenkant šautuvo kalibrą tik nedau­geliui medžiotojų. O mūsų paprastoms medžioklėms visai pakanka 16., 20. ir 24. kalibro šautuvų, žinoma, jeigu šautuvas rimtai sukonstruotas ir skiriamas medžiotojui, o ne moteriai arba nepil­namečiui. Jau nekalbant apie garsųjį 20. kal. šautuvą Ivašencovo sistemos, labai gerus, nors negražius 16., ir 20. kalibro šautuvus gamino Zaueris Zule.

Kai dėl 12. kalibro šautuvų, sveriančių pa­prastai 3,4 — 3,6 kilo (8¼ — 8¾ rusiškų svarų), tai jie turi šių neigiamų ypatybių:

  1. Turiu čia kritikuojamojo straipsnio autoriui pabrėžti, kad šautuvo svoris praktiškai medžioklei turi didesnės reikšmės, nekaip jis mano. Žinoma, jei medžioklė trunka porą valandų, tai šautuvo svoris ypatingos reikšmės neturi. Bet kas medžioja per ištisą dieną su vižlu, dargi klampiose balose, tai ne juokai; čia jau ne pusė kilogramo (normalus svorio skirtumas tarp 12. ir 16. kalibrų = 300 iki 400 gramų), bet ir 1/4 ir 1/5 turi reikšmės ir ne tik fiziškai silpnam, bet ir sveikam, ištvermingam žmogui. Jau nekalbant apie tai, kad greitas šaudymas, nelydint taikinio „iš šiaurės į pietus“, sunkiuoju šautuvu yra sun­kesnis, bet pavargęs medžiotojas visa muša kiek žemyn ir į užpakalį, o rezultate tie ¼(ne tik ½ kg.) duos daug daugiau sužeidimų, negu tai gali įvykti dėl kalibrų skirtumo.
  2. Autorius nutyli šį klausimą. Jeigu per medžioklę pasitaiko šauti 2 — 3 sykius, galima išlaikyti ir skaudžiausia atatranka. Bet kada tenka daug šaudyti, o dar dubliuoti, tai atatrankos klausimas toli gražu negali būt laiko­mas antraeiliu. Juk yra net tam tikra medžio­kliškoji migrenė, gaunamoji nuo atatrankos. Juk mažojo kalibro šautuvo atatranka visada yra daug mažesnė, kaip didelio kalibro šautuvo, net šaudant vienodais užtaisais iš abiejų šautuvų (jei neklystu, proporcinga šovinio lizdo diametro kvadratui) (?-Red.).

Todėl šautuvas, iš kurio reikalaujama tam tikro universalumo, tai yra, tinkamas daugumui mūsų medžioklių, turi jungti savyje pakankamą šūvio jėgą ir tankumą su nedideliu svoriu ir maža atatranka. Šiuos reikalavimus kaip tik patenkina 20 kalibras ir gretimieji su juo 16 ir 24., bet pakankamai tvirtai sukonstruoti, kad reikalui esant galėtų išlaikyti stipresnius užtaisus.

Štai kodėl mūsų nagrinėjamojo straipsnio autoriaus baigiamosios išvados, kad geras me­džiotojas vartos tik 12. kalibro šautuvą, man atrodo neįtikinamas. Aš leisiu sau tvirtinti, kad geras medžiotojas visada vartos tam tikrai medžioklei šautuvą, o jeigu jis negali įsigyti kelių šautuvų, tai jis pasirinks tinkamiausią svarbesnioms savo medžioklių rūšims ir pagal savo fizines jėgas, o daugumui mūsų medžiotojų tai bus 20. ir 16. kalibrų šautuvai.

Aš nusilenkiu prieš humaniškus jausmus, paraginusius gerbiamąjį autorių ir mūsų spaudoje iškelti klausimą apie sužeistuosius gyvius, bet manau, kad čia blogo priežastis ne šautuvo kalibras. Per 25 metus aš medžiojau išimtinai 12. kal. šautuvais, o dabar antri metai medžioju 16 kal.; medžioju ir nušaunu nemažai, darau tiksliausius užrašus, bet nepastebėjau, kad padidėtų sužeidimų procentas, nors kartais šaudau iš labai tolimų atstumų. Tą pat pastebiu ir pas savo medžioklės draugus.

Didelio sužeidimų procento priežastis, jau nekalbant apie šaulio asmeninio pobūdžio ypa­tybes, pirmoje eilėje yra vartojimas ne pagal šaunamąjį gyvį stambių šratų, o toliau — menki ginklai, blogas jų užlaikymas, netinkamas šovinių užtaisymas, menka municija, šaudymas į paukščių būrius ir pagaliau šaudymas iš didelių atstumų ir t. t. O šautuvo kalibras teks pastatyti gal paskutinėje vietoje.

Baigdamas pasakysiu, kad, pavyzdž., padi­dinus vamzdžio ilgį didėja šūvio našumas, išsisėjimo tankumas. Bet negalima siūlyti šautuvų su vieno arba pusantro metro vamzdžiais, nors galimas dalykas, kad kai kurioms medžioklėms jie būtų labai naudingi.

Karnavičius. “Medžiotojas” Nr. 6, 1929 m.

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.